antradienis, rugsėjo 22, 2009

pavargęs nuo tūkstančio minčių

Kodėl tuščios miesto gatvės
Bet juk dar ne taip vėlu
Tu pavargęs nuo vienatvės
Ir nuo tūkstančio minčiu

Kur eina tavo dienos
Taip lėtai plačiam kely
Viduje skamba dainos
Jų pamiršti negali

Priešaky sustingęs laikas
Ir veidai iš atminties
Ir kaip vienas mažas vaikas
Tu nakty juos šaukies

Kažkas beldžia tau i langą
Kažko klausia nežinai
Tu lėtai akis užmerki
Ir sugrižta vėl namai

-Nojus, Gėlės

Komentarų nėra: