Pernelyg dažnai pasijuntu skęstantis įvykių ir aplinkos interpretacijose, praeities prisim
ynimuose; -- tuomet tenka stvertis už tvoros, susivokti jog
šis pasaulis realus, sukurtas dėka bendravimo, darbo, tikėjimo žmonių su kuriais gyvenu ir tų kurie jau kitur. Tas sugebėjimas mintyse paišyti paveikslus yra nuostabus, nes net kambaryje su keturiom sienom aš niekuomet nebūsiu be pramogos; gal tik truputį vienišas..
Tik tos saldžios svajonės ir melancholija vis labiau užgoš sielą, jeigu nebus idėjų ir veiklos, gyvų svajonių kurios nebus realizuotos su draugais, šeima.
Elementaru, tik reikia užrašyti, kad taptų tikra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą